Sienų paviršių tinkavimas yra darbas, kuriam reikia specialių įgūdžių ir žinių. Tinkama tinkavimo technika ne tik pagerina sienų išvaizdą, bet ir padidina jų tvirtumą bei ilgaamžiškumą. Šiuolaikiniai tinkavimo mišiniai apsaugo sienas nuo drėgmės, užtikrina normalią oro apykaitą ir leidžia sukurti individualų stilių bet kurioje patalpoje.
Sienų paviršių tinkavimas
Tinkavimo procesas susideda iš trijų pagrindinių etapų:
1) sienos paruošimas,
2) skiedinio užpurškimas ir
3) skiedinio užtaisymas. Prieš tinkuojant sienos paviršius kruopščiai išlyginamas. Senasis tinko sluoksnis turi būti visiškai pašalintas. Jei sieną sudaro betonas, ji turi būti užtaisoma plieniniu šepečiu arba kaltu. Plytų mūro siūlės valomos vieno ar dviejų centimetrų gylyje. Taip užtikrinama, kad naujasis tinkas geriau sukibtų su siena ir būtų patvaresnis. Tinkuojant medines sienas, paviršių reikia padengti tinko tinkleliu.
Pašalinus senąjį tinko sluoksnį ir užbaigus sienos paviršiaus apdailą, iš patalpos pašalinamos visos šiukšlės. Prieš tinkuojant patartina grindis uždengti polietilenu ar kita vandeniui atsparia medžiaga. Tinkuojant sienų paviršių daug tinko patenka ant grindų. Grindų apsauga nuo tinko purslų ir lašų padės išlaikyti plokščią paviršių. Galite pakartotinai naudoti tinką ant polietileno ir išsaugoti tinką.
Kad tinkuojama siena būtų visiškai lygi ir statmena grindims, tinkuojant naudojami specialūs kreipiamieji bėgeliai. Jie montuojami ant vertikalės ir tvirtinami prie sienos vienodu atstumu vienas nuo kito.
Paruošus sieną, pirmasis tinko sluoksnis dengiamas „apipurškiant”. Gipsas ant sienos paviršiaus pilamas gabalas po gabalo. Užmetimo stiprumas turi būti toks, kad tinkas priliptų prie sienos, ir tokio kiekio, kokio reikia. Purškimas reikalauja tam tikrų įgūdžių, o naudojimo būdas labai priklauso nuo tinko mišinio kokybės. Norint tolygiau nutinkuoti sieną, rekomenduojama skystąjį tinką ant sienos tepti aštriu kraštu, o storą tinką tepti palaipsniu judesiu. Vieno tinko sluoksnio storis ant sienos paprastai būna 1-2,5 cm.
Sienų glaistymas
Po lyginimo seka glaistymas. Glaistyti reikia tam, kad būtų išlygintas pirmasis sluoksnis ir iš naujo užteptas tinkas (jei reikia). Laikantis teisingos tinkavimo technikos, glaistymas turėtų būti atliekamas praėjus kuriam laikui po tinko užpurškimo, kai tinkas šiek tiek sukietėja. Išlyginant drėgną tinko sluoksnį, tinkas gali nukristi. Visiškai išdžiūvusio sluoksnio negalima užtaisyti skiediniu, todėl svarbu tinkamai parinkti laiką.
Praėjus maždaug parai po tinkavimo (priklausomai nuo tinko kokybės ir stingimo laiko), nuo sienos nuimami kreipiamieji bėgeliai, o atsiradę grioveliai užpildomi tinku ir kruopščiai užtaisomi. Jei vieno tinko sluoksnio nepakanka, sieną reikia tinkuoti dar kartą. Iš naujo sumontuokite lentjuostes ir iš naujo tinkuokite arba tepkite tinką.
Jei planuojate tinkuoti paviršių keliais sluoksniais, ant pirmųjų tinko sluoksnių patartina daryti nedideles įpjovas. Tai atliekama, kai tinkas dar nėra visiškai sukietėjęs, ir padeda pagerinti tinko sluoksnių sukibimą. Svarbu atminti, kad kiekvienas paskesnis tinko sluoksnis turi būti dedamas tik ant ankstesnio.
Tinko sluoksnių skaičius skiriasi. Gyvenamosiose, biurų ir viešosiose patalpose galutinis tinko sluoksnis dažnai būna dekoratyvinis. Dekoratyviniams tinkuojamiems paviršiams yra daug specialių kompozicijų, pavyzdžiui: struktūrinis tinkas su įvairiais užpildais, marmurinis „venecijietiškas” tinkas, spalvotas tinkas su papildomais dažikliais. Taip pat populiaru tinkuoti įprastu gipso mišiniu, o po to įspausti mentele. Galutinai tinkuojant sienos paviršius apdorojamas apskritiminiais, zigzaginiais ir kitokios formos mentelių judesiais. Naudojant šį tinkavimo būdą galima išgauti įvairias tekstūras – nuo medžio drožlių imitacijos iki kriauklių imitacijos ir dar daugiau.
Sienų džiūvimas
Visiško išdžiūvimo laikas priklauso nuo tinko kokybės, patalpos temperatūros ir drėgmės, tinko sluoksnių skaičiaus ir paprastai trunka nuo 12 iki 72 valandų. Kai tinkas visiškai sukietės, paviršių galite nudažyti arba išklijuoti tapetais.