Alergija – tai imuninės sistemos atsakas į paprastai nekenksmingas medžiagas, kurias organizmas klaidingai identifikuoja kaip pavojingas. Šios medžiagos vadinamos alergenais ir gali būti įvairios – nuo žiedadulkių ir maisto produktų iki gyvūnų pleiskanų ar vaistų.
Imuninė sistema, siekdama apsaugoti organizmą, pradeda gaminti antikūnus (dažniausiai IgE tipo), kurie reaguoja į alergeną. Šios reakcijos gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvų, pavyzdžiui, čiaudulio ar odos niežėjimo, iki pavojingų gyvybei, tokių kaip anafilaksinis šokas.
Pagrindiniai alergenai
Maisto alergenai
Dažniausi maisto produktai, sukeliantys alergines reakcijas, yra:
- Žemės riešutai
- Pienas
- Kiaušiniai
- Jūros gėrybės
- Soja
- Kviečiai
Šie produktai gali sukelti stiprias reakcijas net ir mažais kiekiais, todėl svarbu kruopščiai tikrinti produktų etiketes.
Įkvepiami alergenai
Įkvepiami alergenai dažnai sukelia kvėpavimo takų simptomus:
- Žiedadulkės – dažniausiai nuo medžių, žolių ir piktžolių
- Namų dulkių erkutės
- Gyvūnų plaukai ar pleiskanos
- Pelėsių sporos
Kontaktiniai alergenai
Šie alergenai sukelia odos reakcijas tiesiogiai kontaktuojant su oda. Tai gali būti:
- Nikelis (randamas papuošaluose)
- Lateksas
- Kosmetikos ir buitinės chemijos sudedamosios dalys
Alergijos simptomai
Lengvi simptomai
Lengvesnės alerginės reakcijos paprastai pasireiškia:
- Čiauduliu
- Akių ašarojimu
- Odos niežėjimu ar bėrimu
- Nosies užgulimu
Vidutinio sunkumo simptomai
Šie simptomai gali trukdyti kasdieniam gyvenimui:
- Stiprus odos išbėrimas (egzema, dilgėlinė)
- Kvėpavimo sunkumai
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, viduriavimas)
Sunkios reakcijos: anafilaksija
Anafilaksija – tai staigi, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Simptomai:
- Gerklės patinimas
- Kvėpavimo sutrikimai
- Staigus kraujospūdžio kritimas
- Sąmonės netekimas
Alergijos diagnostika
Medicininė apžiūra
Diagnozuojant alergiją, gydytojas dažnai pradeda nuo paciento simptomų apžvalgos ir ligos istorijos analizės. Svarbu atskleisti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia simptomai.
Odos dūrio testas
Tai vienas populiariausių testų, kurio metu į odą įvedamas nedidelis kiekis įtariamo alergeno. Jei atsiranda paraudimas ar patinimas, reakcija laikoma teigiama.
Kraujo tyrimai
Atliekamas IgE antikūnų kiekio kraujyje matavimas. Šis metodas ypač naudingas, kai odos testai nėra tinkami (pavyzdžiui, vartojant antihistamininius vaistus).
Alergijos gydymas ir valdymas
Alergeno vengimas
Efektyviausias būdas išvengti alerginės reakcijos – pašalinti kontaktą su alergenais. Tai gali reikšti specifinių maisto produktų atsisakymą, dulkių valymą, filtrų naudojimą, gyvūnų laikymo ribojimą ir pan.
Vaistai nuo alergijos
Vaistai gali padėti sušvelninti simptomus:
- Antihistamininiai vaistai (slopina niežėjimą, čiaudulį)
- Kortikosteroidai (sumažina uždegimą)
- Leukotrienų antagonistai (naudojami astmos atvejais)
Imunoterapija (alergijos vakcinos)
Ilgalaikė gydymo strategija, skirta sumažinti organizmo jautrumą alergenams. Tai atliekama laipsniškai didinant alergeno dozę injekcijomis ar tabletėmis po liežuviu.
Kaip gyventi su alergija?
Nors alergija gali būti nepatogi ir kartais pavojinga, ją galima sėkmingai valdyti. Svarbu išmokti atpažinti simptomus, žinoti savo alergenus ir turėti planą alerginės reakcijos atvejui.
Ypatingą dėmesį turėtų skirti tėvai, kurių vaikai turi alergijų – apie jas būtina informuoti darželį, mokyklą, artimuosius. Taip pat patartina nešioti medicininį žymeklį (apyrankę ar kortelę), jei alergija kelia pavojų gyvybei.
Išvada
Alergija – tai plačiai paplitusi sveikatos problema, galinti paveikti bet kurio amžiaus žmones. Laiku diagnozavus ir taikant tinkamą gydymą, galima pasiekti gerą gyvenimo kokybę. Svarbiausia – žinios, atsargumas ir nuoseklus savo sveikatos valdymas.